Kiekybinės analizės skysčių chromatografija principai ir metodai

Skysčių chromatografijos atskyrimo mechanizmas pagrįstas mišinio komponentų giminingumo skirtumu dviem fazėms.

Pagal skirtingas stacionarias fazes skysčių chromatografija skirstoma į skysčių-kietųjų medžiagų chromatografiją, skysčių-skysčių chromatografiją ir jungiamųjų fazių chromatografiją.Plačiausiai naudojama skysčių ir kietų medžiagų chromatografija su silikageliu kaip užpildu ir surištosios fazės chromatografija su mikrosilicio dioksidu kaip matrica.

Pagal stacionarios fazės formą skysčių chromatografija gali būti skirstoma į kolonėlių chromatografiją, popieriaus chromatografiją ir plonasluoksnę chromatografiją.Pagal adsorbcijos pajėgumą jis gali būti suskirstytas į adsorbcinę chromatografiją, pasiskirstymo chromatografiją, jonų mainų chromatografiją ir gelio pralaidumo chromatografiją.

Pastaraisiais metais į skysčių kolonėlės chromatografijos sistemą buvo pridėta aukšto slėgio skysčio srauto sistema, kad judančioji fazė greitai tekėtų esant aukštam slėgiui, kad būtų pagerintas atskyrimo efektas, taigi didelio efektyvumo (taip pat žinomas kaip aukšto slėgio) skysčių chromatografija. atsirado.

DALIS
01 Skysčių chromatografijos kiekybinės analizės principas

Norint kiekybiškai įvertinti remiantis kokybe, standartai turi būti grynos medžiagos;

Skysčių chromatografijos kiekybinis nustatymas yra santykinai kiekybinis metodas: tai yra, analitės kiekis mišinyje apskaičiuojamas pagal žinomą gryno standartinio mėginio kiekį.

DALIS
02 Kiekybinio nustatymo skysčių chromatografija pagrindas

Išmatuoto komponento kiekis (W) yra proporcingas atsako vertei (A) (smailės aukštis arba smailės plotas), W=f×A.

Kiekybinis pataisos koeficientas (f): tai kiekybinio skaičiavimo formulės proporcingumo konstanta, o jo fizinė reikšmė yra išmatuoto komponento kiekis, kurį sudaro atsako vieneto vertė (smailės plotas).

Kiekybinį pataisos koeficientą galima gauti iš žinomo standartinio mėginio kiekio ir jo atsako vertės.

Išmatuokite nežinomo komponento atsako reikšmę, o komponento kiekį galima gauti taikant kiekybinį pataisos koeficientą.

DALIS
03 Bendrieji kiekybinės analizės terminai

Mėginys (mėginys): tirpalas, kuriame yra analitės chromatografinei analizei.Skirstomi į standartinius ir nežinomus pavyzdžius.

Standartas: grynas produktas, kurio koncentracija yra žinoma.Nežinomas mėginys (nežinomas): mišinys, kurio koncentracija turi būti tiriama.

Mėginio svoris: pradinis bandinio svėrimas.

Skiedimas: nežinomo mėginio praskiedimo koeficientas.

Komponentas: kiekybiškai analizuojama chromatografinė smailė, ty analitė, kurios kiekis nežinomas.

Komponento kiekis (kiekis): tiriamos medžiagos kiekis (arba koncentracija).

Sveikumas : skaičiavimo procesas, kai kompiuteriu matuojamas chromatografinės smailės smailės plotas.

Kalibravimo kreivė: tiesinė komponento kiekio ir atsako vertės kreivė, nustatyta pagal žinomą standartinės medžiagos kiekį, naudojama nežinomam analitės kiekiui nustatyti.

DALIS
04 Kiekybinė skysčių chromatografijos analizė

1. Pasirinkite chromatografinį metodą, tinkamą kiekybinei analizei:

l Patvirtinkite aptikto komponento piką ir pasiekite skiriamąją gebą (R), didesnę nei 1,5

l Nustatykite tiriamų komponentų chromatografinių smailių konsistenciją (grynumą).

l Nustatyti metodo aptikimo ribą ir kiekybinio įvertinimo ribą;jautrumas ir linijinis diapazonas

2. Su skirtingų koncentracijų standartiniais mėginiais sudaryti kalibravimo kreivę

3. Patikrinkite kiekybinių metodų tikslumą ir tikslumą

4. Naudokite atitinkamą chromatografijos valdymo programinę įrangą mėginių rinkimui, duomenų apdorojimui ir rezultatų ataskaitoms įgyvendinti

DALIS
05 Kiekybinių smailių identifikavimas (kokybinis)

Kokybiškai identifikuokite kiekvieną chromatografinę smailę, kurią reikia kiekybiškai įvertinti

Pirmiausia naudokite standartinį mėginį, kad nustatytumėte kiekybiškai įvertinamos chromatografinės smailės sulaikymo trukmę (Rt).Palyginus sulaikymo trukmę, raskite komponentą, atitinkantį kiekvieną nežinomo mėginio chromatografinę smailę.Chromatografinis kokybinis metodas yra sulaikymo trukmės palyginimas su standartiniu mėginiu.Kriterijus Nepakankamaspapildomas patvirtinimas (kokybinis)

1. Standartinis pridėjimo būdas

2. Vienu metu naudoti kitus metodus: kitus chromatografinius metodus (keisti mechanizmą, pvz.: naudojant skirtingas chromatografines koloneles), kitus detektorius (PDA: spektro palyginimas, spektro bibliotekos paieška; MS: masės spektro analizė, spektro bibliotekos paieška)

3. Kiti instrumentai ir metodai

DALIS
06 Kiekybinio piko nuoseklumo patvirtinimas

Patvirtinti chromatografinės smailės konsistenciją (grynumą)

Įsitikinkite, kad po kiekviena chromatografine smaile yra tik vienas išmatuotas komponentas

Patikrinkite, ar netrukdo kartu išsiskiriančios medžiagos (priemaišos)

Chromatografinės smailės konsistencijos (grynumo) patvirtinimo metodai

Spektrogramų palyginimas su fotodiodų matricos (PDA) detektoriais

Didžiausio grynumo identifikavimas

2996 grynumo kampo teorija

07 DALYJE dažniausiai naudojami kiekybiniai metodai

Standartinės kreivės metodas, padalintas į išorinio standarto metodą ir vidinį standartinį metodą:

1. Išorinio standarto metodas: dažniausiai naudojamas skysčių chromatografijoje

Buvo paruošta žinomų koncentracijų standartinių mėginių serija, naudojant grynus junginių mėginius, kurie buvo tiriami kaip standartiniai mėginiai.įšvirkščiama į kolonėlę iki atsako reikšmės (smailės ploto).
Tam tikrame intervale yra geras tiesinis ryšys tarp standartinio mėginio koncentracijos ir atsako vertės, ty W= f×A , ir sudaroma standartinė kreivė.

Lygiai tokiomis pačiomis eksperimentinėmis sąlygomis įpurkškite nežinomą mėginį, kad gautumėte matuojamo komponento atsako vertę.Pagal žinomą koeficientą f galima gauti matuojamo komponento koncentraciją.

Išorinio standartinio metodo pranašumai:paprastas veikimas ir skaičiavimas, tai dažniausiai naudojamas kiekybinis metodas;nereikia aptikti ir eliuuoti kiekvieno komponento;reikalingas standartinis pavyzdys;standartinio ir nežinomo mėginio matavimo sąlygos turi būti nuoseklios;injekcijos tūris turi būti tikslus.

Išorinio standartinio metodo trūkumai:Eksperimento sąlygos turi būti aukštos, pvz., detektoriaus jautrumas, srautas ir judriosios fazės sudėtis negali būti keičiama;kiekvienos injekcijos tūris turi būti gerai pakartojamas.

2. Vidaus standarto metodas: tikslus, bet varginantis, dažniausiai naudojamas standartiniais metodais

Į standartą pridedamas žinomas vidinio etalono kiekis, kad būtų sudarytas mišrus standartas, ir paruošiama žinomos koncentracijos darbinių etalonų serija.Standarto ir vidinio etalono molinis santykis mišriame standarte nesikeičia.Įšvirkškite į chromatografinę kolonėlę ir paimkite (standartinis mėginio smailės plotas / vidinis standartinis mėginio smailės plotas) kaip atsako vertę.Pagal tiesinį ryšį tarp atsako reikšmės ir darbinio etalono koncentracijos, ty W= f×A , sudaroma standartinė kreivė.

Žinomas vidinio etalono kiekis pridedamas prie nežinomo mėginio ir įšvirkščiamas į kolonėlę, kad būtų gauta matuojamo komponento atsako vertė.Pagal žinomą koeficientą f galima gauti matuojamo komponento koncentraciją.

Vidinio standarto metodo ypatybės:Operacijos metu mėginys ir vidinis standartas sumaišomi ir įšvirkščiami į chromatografinę kolonėlę, kol išmatuoto komponento kiekio ir vidinio etalono santykis sumaišytame tirpale yra pastovus, mėginio tūris keičiasi. neturės įtakos kiekybiniams rezultatams..Vidinio standarto metodas kompensuoja mėginio tūrio ir net judriosios fazės bei detektoriaus įtaką, todėl jis yra tikslesnis nei išorinis standartinis metodas.

DALIS
08 Veiksniai, turintys įtakos kiekybinės analizės rezultatams

Blogo tikslumo priežastis gali būti:

Neteisingas smailių ploto integravimas, mėginio skilimas arba priemaišos, patekusios ruošiant mėginį, neuždarytas mėginio buteliukas, mėginio ar tirpiklio išgarinimas, netinkamas mėginio paruošimas, mėginio įpurškimo problemos, netinkamas vidinio etalono paruošimas

Galimos prasto tikslumo priežastys:

Neteisingas smailių integravimas, įpurškimo ar injektoriaus problemos, mėginio skilimas arba priemaišos, patekusios ruošiant mėginį, chromatografinės problemos, pablogėjęs detektoriaus atsakas